Kaip ir žadėjau – vinilai veiksme, ir visu gražumu!

C2C @ DMC Competition 2004 // 3 Kart Team-Turntablism’o čiampionai

“Va, turiu keistos konsistencijos juodą blėką su grioveliais x*j žino kam skirtais. Sakė gerai groja, bet ant ko paleist tai tik mano močiutė žinojo.. Einu pasiimsiu savo kompaktus.”

Ėch, modernizmas, industrializacija, skaitmeninis šūdas ant kiekvieno kampo, kompaktiškumas ir kiekybiškumas vardan kokybiškumo.. Taip būtent, vardan kokybiškumo..

Kodėl audiofilai klausosi vinilų per savo daugiatūkstantinėmis sumomis skaičiuojamas audiosistemomis? Kodėl save gerbiantys DJ’ai renkasi vinilines plokšteles, o ne kompaktinius diskus? (taip, Tiesto šūdas ;D) Kodėl visas Hip-Hop’as stovi ant juodų apskritimų, aišku, kalbu apie tikrą hop’ą o ne visokius daunus tokius kaip “”"DJ”"” Mix, Ex-IT’o ir DubDub’o rezidentą, grojantį tą patį per tą patį ant CDJ Pioneer’ių.

Gerai, sakai kompaktiškiau. Nesiginčysiu, vinilai tikrai nemažai sveria ir užima pakankamai daug vietos, todėl keliaujant tai sudaro šiek tiek rūpesčių. Bet pažiūrėkim iš kitos pusės – juk žmonės į klubus ateina paklausyti, kaip profesionaliai dirba DJ’us. Jokių CUE point’ų, jokio BPM Counting’o ir apskritai – NIEKO. Tu ir Tavo ausys. “Roooodyk ką moooki, ša lala šalaa”

OUTRO:

Realiai, ką norėjau padaryti šitam post’e, tai supažindinti Tave su vinilų darymo technologija. Laukit post’ų ir su jų panaudojimu

How Vinyl Records Are Made
// Part 1

//Part 2

Naujas rytas, naujos mintys, labas rytas, bloggeriai ir akiniuoti interneto banginiai ;D

Na turbūt (beveik) kiekvienas, kuris bent kažkiek domisi dabartine elektronine muzika (savaime aišku, ja nesidomėti neįmanoma, XXI amžius.. ) žino tokį elektroninės muzikos DJ’ų – prodiuserį kaip Trentemøller. Lietuvoje jei neklystų pirmieji jo darbeliai ON-Air pasirodė ~2006′aisiais – jei kas žino geriau, sakykit, pasitaisysiu. Taigi, sudrebinęs tūsofkes ir radijas su savo grupės Royksopp dainos What Else is There mix’u, Trentemøller’is neužmigo ant laurų, juolab nesėdėjo rankų sudėjęs..

Trentemøller feat. Ane Trolle & Mikael Simpson – Moan, LIVE @ P3 Guld 2006, Denmark. Stipri juoda kava. ;>

Ūūūū vat yra toks dalykas kaip akustinė muzika. Šnekėkit ką norit, bet dažnai akustinės kūrinių versijos gražiai “padaro” jų originalus, nes garsas, kai stiprintuvai ir kita garsą iškraipančiai-stiprinanti aparatūra išjungta – daug malonesnis ausiai ir širdžiai. Džeržgiantis elektrinių gitarų skambesys niekad neatstos to gaudimo sukelto malonumo, kurį perteikia virpančios akustinės gitaros stygos – neveltui elektrine gitara groti žymiai paprasčiau.

Juk gera girdėti ne tik ausimis, bet ir širdimi, ane?

Jūsų teismui, gerbiamieji: pirmiausia palyginimui – plugged ir unplugged versijos vienos mano numylėtos dainos – Coheed & Cambria – A Favor House Atlantic

Plugged:

Unplugged:

Kažkada senai turėjau blog’ą irgi. Ten braukydavau nesąmones panašiai į šitas, tik angliškai, o entuziazmas greit dingo, bo komentarų nei view’erių kaip ir patys suprantat.. ;D Išdavikai, nu. Aš ir taip sakau. Kodėl aš čia taip pradėjau? Nes į tą blogą irgi buvau įmetęs šitą video. Prikelsiu jį, nes jis mažų mažiausiai nemirtingas. DRUM’n'BASS’as ir JUNGLE’as būgnais. Čekiraut ;D

Va. Pirmas. Taip, įrašas pirmas – ne butelis ir ne dar koksnors brudas, apie kurį galvojat.

*Take Two. Action!*…Tikrai čia nedėstysiu jokių ypatingų minčių, išgyvenimų, neverksiu, kad gyvenimas šūdinas ir kaip slegia visokie reikalai ir lietuviškai bjaurus oras – tai daroma paprastuose, niekuo neišsiskiriančiuose bloguose ir tai dažniausiai girdi draugai, o ne internetiniai kažin-kas-tokie. O jūs juk norit, kad šis “BLOGas” būtų kažkuo išskirtinis, ar ne? D

Turiu pridurti, kad čia apie mane rasit tik tai, kas susiję su mano interesais ir mane dominančiais dalykais. Jokių asmeninių subtilybių, tik visiška abstrakcija, kurią pavadinsime.. Turbūt kad menu, arba šiaip “atsitiktinai” rastomis YouTube’inėmis įdomybėmis.

Užkniso rašyt, išstenėjau net 112 žodžių! ;D Paklausykit OLDSCHOOL’o ;D